+370 600 90604
Kovo 11-osios g. 20 / Chemijos g. 2, 51001 Kaunas
Teisinės paslaugos
Teisės ir verslo paslaugų agentūra

„Teisės kova su faktu tęsiasi nuo visuomenės atsiradimo laikų. Užbaigti dvikovą, sulydyti tyrą idėją su žmogaus gyvenimo realybe, priversti teisę taikingai įsiskverbti į fakto sritį ir faktą į teisės sritį – štai išminčių darbas“.                                                                                        Viktoras Hugo

Civilinė teisė

  • Kur galima pateikti skundą dėl antstolių procesinių veiksmų? (2017-05-02)
  • Lietuvoje antstolių procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundas dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.
    Antstoliui arba jo padėjėjui už pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Drausmės bylą gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Skundus dėl antstolių ar antstolių padėjėjų pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo galima pateikti pasirinktinai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (Gedimino pr. 30/1, LT-01104 Vilnius) arba Lietuvos antstolių rūmams (Konstitucijos pr. 15/5, LT-09319 Vilnius).
  • Kokiais būdais gali būti priimtas palikimas ir koks yra palikimo priėmimo terminas? (2017-06-05)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti trys palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymas, kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir  kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
Pirmuoju būdu įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpinasi (naudoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir t. t.). Atkreiptinas dėmesys į palikimo priėmimą pagal apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą minėtu būdu, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu. Kitu atveju įpėdinis atsako visu savo turtu. Minėtu būdu palikimą priėmus keletui įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsakys solidariai visu savo turtu, todėl įpėdiniams būtina pasidomėti palikėjo turtu, jo skolinėmis teisėmis ir pareigomis.
Įpėdinis priimti palikimą gali ir padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai labiausiai paplitęs palikimo priėmimo būdas. Būtina žinoti, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
Įstatymas numato trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos.  Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis).

  • Kas yra ieškinio senatis ir kaip ji taikoma?  (2016-07-07)

Civilinėje teisėje sutinkami dviejų rūšių senaties terminai – tai ieškinio senaties terminai    ir procesiniai senaties terminai. Procesiniams senaties terminams galioja Civilinio proceso kodekse nustatytos taisyklės. Tuo tarpu ieškinio senatis gali būti atnaujinta ar sustabdyti pagal Civilinio kodekso taisykles. Civiliniame kodekse yra normų, labai panašių į ieškinio senatį, tačiau jeigu jos neįvardijamos kaip ieškinio senatis, vadinasi tai yra procesinė senatis ir tokiu atveju galioja Civilinio proceso kodekso taisyklės, o ne ieškinio senaties taikymo taisyklės.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Tai nereiškia, kad pasibaigus šiam terminui asmuo nebegali kreiptis į teismą dėl savo teisės gynimo. Tai reiškia tik tai, kad teismas  privalės pagal surinktus įrodymus byloje  iš esmės išnagrinėti bylą ir tik jeigu nors viena iš dalyvaujančiųjų teismo procese pareikalaus taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinio senatį (jeigu ji yra suėjusi) privalės pritaikyti (CK. 126. str. 2d.).
Pvz. net jeigu teismas išnagrinės bylą ir nustatys, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti skolą, tačiau atsakovui pareikalavus taikyti ieškinio senatį, teismas negalės priteisti skolos ir išduoti vykdomojo rašto šiai skolai išieškoti. Pačiam atsakovui lieka moralinė pareiga (be valstybės prievartos priemonių) grąžinti skolą, o ieškovas turi moralinę teisę (be prievartos primonių) reikalauti grąžinti šią skolą. Jeigu atsakovas suėjus ieškinio senačiai grąžintų skolą ir po to nuspręstų kreiptis į teismą, su reikalavimu sugrąžinti skolą dėl to, kad skolos grąžinimui buvo suėjusi senatis, tokio reikalavimo teismas greičiausiai netenkintų, nes pats asmuo buvo pripažinęs pareigą ir skolą grąžino, kas reiškia, kad ieškinio senatis atsinaujino nuo skolos pripažinimo momento.